Studija | Pamokėlių kraitelė
15771
page-template-default,page,page-id-15771,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-title-hidden,qode-theme-ver-7.4,wpb-js-composer js-comp-ver-6.0.3,vc_responsive

Šių pamokų metu mokytojai padeda pasiruošti testams ir egzaminams mokiniams besimokantiems Didžiosios Britanijos valstybinėse mokyklose.

Mokydamiesi matematikos pradinėje mokykloje mokiniai įgyja ne tik matematinio raštingumo pagrindus, bet taip pat, kaip ir mokydamiesi kitų dalykų, jie įgyja žinių ir ugdo kitus būtinus įgūdžius, gebėjimus bei vertybines nuostatas (mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinių, iniciatyvumo ir kūrybingumo).

Per matematikos pamokas mokiniai yra skatinami pasitikėti savo jėgomis, atkakliai ir sąžiningai siekti užsibrėžto tikslo.

Mokydamiesi matematikos mokiniai suvokia, kad gyvenimas šiuolaikiniame pasaulyje neįmanomas be skaičių ir skaičiavimų, kad geri skaičiavimo įgūdžiai yra būtini ir naudingi sprendžiant įvairias problemas.

Jie išmoksta perskaityti, užrašyti natūraliuosius ir trupmeninius skaičius, juos tarpusavyje susieti, palyginti, spręsti paprasčiausius realaus ir formalaus matematinio turinio uždavinius, kuriuose reikia atlikti aritmetinius veiksmus su natūraliaisiais skaičiais. Be skaičių ir skaičiavimų tematiką atitinkančių žinių ir gebėjimų neįmanoma orientuotis kasdieniame gyvenime, sėkmingai mokytis kitų matematikos sričių, gamtos ir technologijų dalykų.

Vyresnieji mokiniai per matematikos pamokas mokosi spręsti reiškiniius, lygtis, nelygybes, sistemas, mokosi geometrijos, matų ir matavimų. Šios pamokos padeda mokinių struktūravimo ir formalizavimo gebėjimams lavinti, algoritminiam mąstymui formuoti. Mokiniai suvokia, kad įvairias gyvenimo situacijas galima aprašyti ne tik žodžiais, bet ir pasitelkiant matematinius simbolius aprašyti skaitiniais reiškiniais, nelygybėmis ar lygtimis. Taip formuojamas labai reikšmingas supratimas apie matematinį modeliavimą. Pradinių klasių mokiniai mokosi juos supančius objektus, procesus bei reiškinius aprašyti skaitiniais reiškiniais, lygtimis, nelygybėmis, pavaizduoti piešiniais, schemomis bei diagramomis. Pradinėje mokykloje mokydamiesi geometrijos mokiniai atlieka daug figūrų klasifikavimo užduočių, aiškinasi jų savybes – taip sudaromos sąlygos mokinių dedukciniam mąstymui ugdyti. Žinios apie geometrines figūras padeda geriau orientuotis aplinkoje, spręsti įvairias praktines užduotis, suvokti, kaip matematika yra pritaikoma praktiškai.

daw

Šokio pamokėlėse yra ugdoma vaikų laikysena, judesių koordinaciją, ritminė klausą. Vaikai mokosi sportinių ir gatvės šokių žingsnelių.

Pamokose lavinama vaiko klausa, dėmesys, pastabumas, artistiškumas.

Šokis – viena veiksmingiausių ir efektyviausių priemonių, visapusiškai ugdanti vaiką ir tenkinanti jo prigimtinį norą judėti, bendrauti su bendraamžiais, reikšti jausmus, kurti, siekti veiklos rezultato.

dsd

Vaikai išmoksta skambinti fortepijonu, pažinti natų raštą.

Fortepijono pamokose ugdoma klausa, atmintis, jautrumas…

Vaikai įgaus daugiau pasitikėjimo savimi, išreikš save ir įsitikins, kad jie yra išskirtiniai. Juk grodami jie suteiks malonumą ir džiaugsmą kitiems, jausis įvertinti tėvų, draugų ar pažįstamų. Fortepijono pamokos daro ypatingą poveikį vaiko intelektualiniam vystymuisi bei protiniam mąstymui.

Muzikiniam vaikų lavinimui parengta programa siekiama ne tik lavinti jų muzikinę klausą, bet ir ugdyti artistiškumą, norą dalyvauti visuomeninėje veikloje.(koncertuose, pasirodymuose).

rdgdsfr

Teatro pamokėlėse vaikai mokosi kurti įvairias situacijas, mažesnieji improvizuoja su pirštukais, žaislais, lėlėmis ir menamais daiktais. Vaikučiai išmoksta pasitikėti savimi, reikšti jausmus, puoselėti svajones.

Teatro pamokėlės padeda lavinti socialinius įgūdžius, moko pozityvios psichologijos: spręsti konfliktus, reikšti emocijas, pažinti jausmus, skatina vaikus atrasti ir ugdyti savo stiprybes.

Vaidybos pamokose vaikučiai mokosi susikaupti, atsipalaiduoti bei išreikšti save improvizuodami, vaidindami įvairiuose spektakliukuose, kurdami įvairius personažus.

deas

Pamokose yra ugdoma sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba.

Ugdomas mokinio gebėjimas bendrauti su bendraamžiais ir kitais savo šeimos nariais taisyklinga ir prasminga lietuvių kalba. Mokoma reikšti mintis ir jausmus rašytine kalba sudarant aiškios rašysenos bei taisyklingos rašybos įgūdžius.

Taip pat yra stengiamasi ugdyti sąmoningo skaitymo įgūdžius.

Jaunesnieji mokiniai lietuvių kalbos pamokėlėse, rašydami, skaitydami, klausydamiesi mokytojų raiškios ir taisyklingos lietuvių kalbos, vaidindami, deklamuodami eilėraštukus ir dainuodami daineles mokosi naujų žodžių ir junginių, taisyklingo jų tarimo, yra lavinama kalbinė klausa.

Tėvelių pageidavimu, vyresniems mokiniams, ketinantiems tęsti mokslus Lietuvoje yra taikomos individualios Lietuvių kalbos ugdymo programos, atitinkančios pagrindnius Lietuvių Švietimo ir Mokslo Ministerijos bendrosios pradinio ugdymo programos reikalavimus.

sa

Muzikinis vaiko ugdymas turi didelę reikšmę visapusiškam jo asmenybės formavimuisi. Su muzika vaikas auga laimingesnis, daugiau pasitikintis savimi, muzika veikia jo vaizduotę, elgesį, inteligenciją, jo pasaulis tampa intelektualesnis ir turtingesnis. Muzikos ir dainavimo pamokose be balso ir kitų muzikinių įgūdžių lavinimo, ugdoma valia, ištvermė, susikaupimas…

Muzikos pamokos, muzikos mokymas formuoja vaiko asmenybę doroviniu požiūriu, ugdo estetinius ir meninius principus, kūrybiškumą, diegia profesinius įgūdžius ir moko dirbti savarankiškai.

5

Vaikai susipažįsta su dailės pasauliu lytėdami įvairius daiktus, medžiagas, taškydami dažus, piešdami rankomis, minkydami, maigydami, kočiodami molį, tešlą, liesdami ir glamžydami popierių ir audinius, tyrinėdami sėklytes, kruopeles. Dailės pamokose vaikai susipažįsta su įvairiomis technikomis ir priemonėmis. Pamokose piešimui yra naudojami pieštukai, flomasteriai, kreidelės, anglis, akvarelė. Taip pat yra karpoma, daromos aplikacijos iš popieriaus, plastiko, kuriamos kaukės. Vaikučiai žaidžia spalvomis, linijomis, kuria, fantazuoja, drąsiai reiškia savo mintis, nuotaikas, jausmus.

Dailės pamokos padeda lavinti vaikų fantaziją, padeda vaikui impulsyviai, spontaniškai išreikšti savo nuotaikas, pamatyti ir atrasti linijų, spalvų žaismą. Piešdami ir klijuodami vaikai jaučiasi labiau savarankiški, pajunta daiktų kompozicijos paslaptis, tyrinėjimo džiaugsmą, mėgina vis kitaip reikšti savo jausmus.