Šių pamokų metu mokytojai padeda pasiruošti testams ir egzaminams mokiniams besimokantiems Didžiosios Britanijos valstybinėse mokyklose.
Mokydamiesi matematikos pradinėje mokykloje mokiniai įgyja ne tik matematinio raštingumo pagrindus, bet taip pat, kaip ir mokydamiesi kitų dalykų, jie įgyja žinių ir ugdo kitus būtinus įgūdžius, gebėjimus bei vertybines nuostatas (mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinių, iniciatyvumo ir kūrybingumo).
Per matematikos pamokas mokiniai yra skatinami pasitikėti savo jėgomis, atkakliai ir sąžiningai siekti užsibrėžto tikslo.
Mokydamiesi matematikos mokiniai suvokia, kad gyvenimas šiuolaikiniame pasaulyje neįmanomas be skaičių ir skaičiavimų, kad geri skaičiavimo įgūdžiai yra būtini ir naudingi sprendžiant įvairias problemas.
Jie išmoksta perskaityti, užrašyti natūraliuosius ir trupmeninius skaičius, juos tarpusavyje susieti, palyginti, spręsti paprasčiausius realaus ir formalaus matematinio turinio uždavinius, kuriuose reikia atlikti aritmetinius veiksmus su natūraliaisiais skaičiais. Be skaičių ir skaičiavimų tematiką atitinkančių žinių ir gebėjimų neįmanoma orientuotis kasdieniame gyvenime, sėkmingai mokytis kitų matematikos sričių, gamtos ir technologijų dalykų.
Vyresnieji mokiniai per matematikos pamokas mokosi spręsti reiškiniius, lygtis, nelygybes, sistemas, mokosi geometrijos, matų ir matavimų. Šios pamokos padeda mokinių struktūravimo ir formalizavimo gebėjimams lavinti, algoritminiam mąstymui formuoti. Mokiniai suvokia, kad įvairias gyvenimo situacijas galima aprašyti ne tik žodžiais, bet ir pasitelkiant matematinius simbolius aprašyti skaitiniais reiškiniais, nelygybėmis ar lygtimis. Taip formuojamas labai reikšmingas supratimas apie matematinį modeliavimą. Pradinių klasių mokiniai mokosi juos supančius objektus, procesus bei reiškinius aprašyti skaitiniais reiškiniais, lygtimis, nelygybėmis, pavaizduoti piešiniais, schemomis bei diagramomis.
Studijos mokykloje matematikos pamokos glaudžiai siejamos su lietuvių kalbos ugdymu: vaikai mokosi taisyklingai įvardyti figūras, jų požymius, apibūdinti veiksmus, formuluoti užduočių sprendimus, aiškinti savo mąstymo eigą lietuvių kalba. Tokiu būdu plečiamas matematinis ir kasdienis žodynas, stiprinami sakytinės kalbos įgūdžiai, mokomasi argumentuoti, klausytis ir bendrauti lietuviškai, o matematika tampa ne tik skaičiavimo, bet ir kalbinio mąstymo ugdymo priemone.
Šokio pamokėlėse Studijos mokykloje ugdoma vaikų laikysena, judesių koordinacija ir ritminė klausa. Vaikai mokosi sportinių, gatvės bei lietuviškų tradicinių šokių žingsnelių, kurie eina koja kojon su vaidybos užsiėmimais. Per šiuos šokius vaikai susipažįsta su lietuvių tautos šokio tradicijomis, etnografine kultūra, muzikos ritmu ir kalbos muzikalumu, atranda, kaip judesys ir žodis gali vienytis.
Pamokose lavinamas vaiko dėmesys, pastabumas, artistiškumas, kūrybiškumas ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Lietuviški tautiniai šokiai atveria duris kitoms disciplinoms – muzika, literatūra, istorija ir kalba tampa gyvu kontekstu, kur vaikai mokosi žodžių, dainų, pasakojimų ir senųjų istorijų per judesį, ritmą bei tarpusavio sąveiką.
Šokis čia – ne tik judėjimas, bet ir tiltas į lietuviškos kultūros pasaulį: per jį vaikai gilina lietuvių kalbos supratimą, įgyja muzikinį ritmą, pažįsta literatūrines ir istorines temas bei etnografinę praeitį, patirdami ją kūrybiškai ir smagiai. Tai veiksmingiausia priemonė visapusiškai ugdyti vaiką, tenkinanti jo prigimtinį norą judėti, bendrauti, reikšti jausmus ir kurti kartu su bendraklasiais.
Teatro ir vaidybos pamokėlėse vaikai mokosi kurti įvairias situacijas – mažesnieji improvizuoja su pirštukais, žaislais, lėlėmis ar menamais daiktais. Tokiu būdu jie išmoksta pasitikėti savimi, reikšti jausmus ir puoselėti svajones.
Pamokos padeda lavinti socialinius įgūdžius ir skatina pozityvią psichologiją: vaikai mokosi spręsti konfliktus, pažinti ir reikšti emocijas, atrasti bei ugdyti savo stiprybes.
Vaidybos pamokose vaikai lavina gebėjimą susikaupti, atsipalaiduoti ir išreikšti save improvizuodami, vaidindami įvairiuose spektakliukuose bei kurdami skirtingus personažus. Be to, jie aktyviai dalyvauja Studijos mokyklos šventėse ir kūrybiniuose projektuose, pristatydami savo vaidybos gebėjimus, kuriant šventinę nuotaiką ir dalindamiesi kūryba su bendruomene.
Lietuvių kalbos pamokose ypatingas dėmesys skiriamas mokinių gebėjimui taisykliai ir prasmingai bendrauti lietuvių kalba tiek su bendraamžiais, tiek su šeimos nariais. Vaikai mokomi ne tik reikšti mintis ir jausmus rašytine kalba, bet ir kurti sakinius taisyklinga struktūra, ugdoma aiški rašysena bei taisyklingos rašybos įgūdžiai. Šalia to, skatinamas sąmoningo skaitymo įgūdis – mokiniai mokomi atidžiai suprasti, analizuoti ir interpretuoti tekstus, lavinama kalbinė klausa, ugdomas žodyno pojūtis ir sakinių ritmas.
Jaunesnieji mokiniai lietuvių kalbos pamokose mokosi per veiklą ir patyrimą: rašydami, skaitydami, klausydamiesi mokytojų raiškios ir taisyklingos kalbos, vaidindami, deklamuodami eilėraštukus ar dainuodami daineles. Tokiu būdu jie įsisavina naujus žodžius ir junginius, taisyklingai juos taria, lavina kalbos klausą bei kūrybiškai formuoja savo žodinę raišką. Veikla pritaikyta pagal vaikų amžių, gebėjimus ir individualius poreikius, todėl kiekvienas mokinys gali nuosekliai tobulėti.
Mokymas vyksta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos integruotą lituanistinę programą, kuri užtikrina, kad mokinių gebėjimai atitiktų oficialius Lietuvos švietimo standartus. Programa orientuota į kalbos visapusišką ugdymą: rašybos, skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir kūrybinės raiškos įgūdžių derinį. Tokiu būdu vaikai ne tik įgyja formalius kalbos gebėjimus, bet ir lavina komunikacijos kompetenciją, kūrybiškumą bei pasitikėjimą savimi, ruošdamiesi sėkmingai veiklai tiek mokykloje, tiek kasdieniame gyvenime.
Muzikinis vaiko ugdymas Studijos mokykloje turi ypatingą reikšmę visapusiškam asmenybės formavimuisi. Su muzika vaikas auga laimingesnis, labiau pasitikintis savimi, lavėja jo vaizduotė, elgesys ir intelektas – muzikos pagalba vaiko pasaulis tampa turtingesnis ir intelektualesnis.
Muzikos ir dainavimo pamokose, be balso, ritmo ir kitų muzikinių įgūdžių lavinimo, ugdoma valia, ištvermė, susikaupimas bei savarankiškumas. Mokomės ne tik muzikos, bet ir lietuvių kalbos per dainas, deklamuojamus eilėraštukus bei projektinę veiklą, todėl vaikai natūraliai įtvirtina taisyklingą tarimą, žodyną ir kalbos supratimą.
Muzikos pamokos taip pat formuoja vaiko asmenybę doroviniu ir estetiniu požiūriu: ugdomi meniniai principai, kūrybiškumas, gebėjimas dirbti komandoje bei individualiai. Vaikai turi galimybę dalyvauti projektinėse veiklose, koncertuose ir Studijos mokyklos šventėse, kur praktiškai pritaiko įgytas žinias, pristato savo kūrybą, lavina sceninę raišką ir drąsą, dalinasi muzika su bendruomene.
Tokiu būdu muzika ne tik lavina techninius įgūdžius, bet ir padeda vaikams sėkmingai augti, lavina kūrybiškumą, kultūrinį jautrumą ir pasitikėjimą savimi, suteikia džiaugsmo ir stiprina ryšį su lietuvių kalba bei bendruomene.
Vaikai susipažįsta su dailės pasauliu lytėdami įvairius daiktus, medžiagas, taškydami dažus, piešdami rankomis, minkydami, maigydami, kočiodami molį, tešlą, liesdami ir glamžydami popierių ir audinius, tyrinėdami sėklytes, kruopeles.
Dailės pamokose vaikai susipažįsta su įvairiomis technikomis ir priemonėmis. Pamokose piešimui yra naudojami pieštukai, flomasteriai, kreidelės, anglis, akvarelė. Taip pat yra karpoma, daromos aplikacijos iš popieriaus, plastiko, kuriamos kaukės. Vaikučiai žaidžia spalvomis, linijomis, kuria, fantazuoja, drąsiai reiškia savo mintis, nuotaikas, jausmus.
Dailės pamokos padeda lavinti vaikų fantaziją, padeda vaikui impulsyviai, spontaniškai išreikšti savo nuotaikas, pamatyti ir atrasti linijų, spalvų žaismą. Piešdami ir klijuodami vaikai jaučiasi labiau savarankiški, pajunta daiktų kompozicijos paslaptis, tyrinėjimo džiaugsmą, mėgina vis kitaip reikšti savo jausmus.
